Vieną dieną aš ir mano geriausias draugas Maikas nusprendėme būti turtingais, tad vienas kitam paspaudę rankomis tapome pirmaisiais ‘verslo partneriais’. Mums tuomet buvo devyneri, tad valandų valandas galvodavome, kaip prasimanyti pinigų ir svajodavome, jog vieną dieną būsime turtingi ir ‘kieti’.
Kartą mano vargšas tėtis visai atsitiktinai užsiminė, jog padėti įminti turtingo gyvenimo ‘paslaptis’ gali Maiko tėvas, statantis didžiulę verslo imperiją.
Mano, Maiko ir jo tėvo, kurį ir vadinu Turtinguoju Tėčiu susitikimas įvyko vieną šeštadienio rytą. ‘Ar pasirengę, berniukai?’ – traukdamas kėdę arčiau mūsų paklausė Maiko tėtis. Kol jis prisitraukė kėdę, stovėjusią prie sienos, mes pritariamai linksėjome.
‘Maikas man sakė, kad norite išmokti uždirbti daug pinigų. Ar tiesa, Robertai?’ – paklausė Turtingasis Tėtis. Greitai ir truputi baugiai linktelėjau galvą. ‘Gerai, mano pasiūlymas toks. Jus mokysiu ne mokyklos klasėje. Jūs man dirbsite, o aš jus mokysiu. Jei nedirbsite, jokių mokslų nebus, nes tik dirbdami galėsite greičiau suvokti pamokas. Galite sutikti arba ne’. Abu su Maiku pritariamai linktelėjome ir pasakėme ‘sutinku’.
‘Gerai’ – tęsė Maiko tėtis. ‘Po dešimties minučių ateis ponia Martin. Kai sutvarkysiu visus reikalus, galėsite su ja važiuoti į savitarnos parduotuvę ir pradėti dirbti. Mokėsiu jums po dešimt centų per valandą. Dirbsite kiekvieną šeštadienį po tris valandas’.
Darbas prasidėjo. Jis buvo nuobodus – valyti dulkes nuo prekių. Net šeštojo dešimtmečio viduryje trisdešimt centrų neatrodė labai daug. Už gautus pinigus nusipirkdavau tris komiksų knygeles ir traukdavau namo.
Ketvirtos savaitės vidury pritrūkau kantrybės ir pareiškiau ‘metu šį darbą!’ Maikas nusišypsojo ir pasakė: ‘Tėtis minėjo, kad vieną dieną taip nutiks ir liepė ateitį pas jį tada, kai jau norėsi mesti darbą’. Iš pradžių supykau, tačiau iš smalsumo ėmiau laukti antrojo susitikimo…