Kaip gauti pinigu – pensijų kaupimas ir nekilnojamas turtas

Kaip gauti pinigu dažnam neduoda ramybės. Žinoma, mūsų visų gyvenimai paremti pinigais, todėl klausimas kaip gauti pinigu vis lenda į galvą. Atsakymų yra daug, o tuo pačiu – mažai. Kiekvienas gali rasti sau priimtiną būdą, kaip bandys sukaupti pinigus, bet noriu iškart įspėti, kad investicijos – nėra vienas iš būdų lengviausiai tai padaryti, nors daugelis galvoja kitaip. Kodėl gi investavimas nėra geriausias būdas praturtėti ir kodėl pensijų kaupimas ne visada atsiperka? Darbuotojai, kurie pasirenka investicinių fondų valdomą pensijų fondą, per gyvenimą keliauja lėtu autobusu su nusidėvėjusiu varikliu. Tai lėtai važiuojantis autobusas, niekada nepasiekiantis pajamų aukštumų. Jo ir stabdžiai prastai veikia, todėl baisu leistis nuo kalnų. Galbūt pinigų kaupimas pensijų fonde vidutiniams investuotojams gali skambėti patraukliai, bet iš tikro tai lėtas, rizikingas, neveiksmingas ir labai apmokestintas investavimo būdas. Kodėl rizikinga pirkti nekilnojamąjį turtą? Todėl, kad investuodamas į nekilnojamąjį turtą turi būti geresnis investuotojas. Norint sėkmingai investuoti į nekilnojamąjį turtą reikia ne tik daugiau finansų žinių – reikia ir daugiau kapitalo, ir geriau išmanyti, kaip jį tvarkyti. Prasidėti su vertybiniais popieriais, tokiais kaip investicinių fondų vienetai, yra žymiai paprasčiau, nes pigiau ir lengviau juos tvarkyti, dėl to kur kas daugiau žmonių taip ir investuoja.

DU GYVENIMO VARIKLIAI: BAIMĖ IR GODUMAS (III)

Tęsiame straipsnių ciklą, pradžią skaitykite prieš tai buvusiuose įrašuose.

<…>

Stojo ilga tyla. Turtingasis tėtis šypsojosi. Aš ne viską supratau, ką jis tą dieną pasakė. Bet vis dar prisimenu jo žodžius, kaip paties geriausio mokytojo, kurio pamokos išlieka daugybę metų.

„Šiandien aš buvau truputį žiaurus. Žiaurus dėl rimtos priežasties. Aš noriu, kad jūs niekada nepamiršumėte šio pokalbo. Noriu, kad jūs visada galvotumėte apie mano darbuotojus. Noriu, kad visada galvotumėte apie asilą. Niekada neužmirškite, kad baimė ir troškimai gali jus įvilioti į pačius didžiausius gyvenimo spąstus.

Nugyventi visą gyvenimą bijant, taip niekada ir neįgyvendinti savo svajonių, yra baisu. Dirbti dėl pinigų manant, kad už pinigus nupirkti daiktai padarys jus laimingus, taip pat yra žiauru. Galvoti, kad darbas suteiks jums saugumą, yra tas pats, kas meluoti pačiam sau. Aš mačiau, kaip pinigai valdo žmones. Prašau, neleiskite pinigams užvaldyti jūsų. Pinigai turi tarnauti idėjai, padėti atsiverti galimybėms. Puiki pradžia gali būti ir minipaskola.lt.

Lipdamas į savo pikapą, paliktą šalia mažos savitarnos parduotuvės, jis sušuko: „Dirbkite toliau, berniukai, nes kuo greičiau užmiršite atlyginimo poreikį, tuo lengviau jums bus gyventi vėliau. Greitai jums šaus puikių idėjų, kaip prasimanyti daugiau pinigų, nei kada nors aš jums galėčiau duoti.

Jūs matysite tokių dalykų, kurių kiti žmonės niekada nemato – nemato galimybių, kurių jiems pilna po nosimis. Išvydę vieną puikią progą, matysite jas visą likusį gyvenimą. Kai tokia akimirka ateis, aš išmokysiu jus dar šio to.“

Du gyvenimo varikliai: baimė ir godumas (II)

Kaip jau turbūt supratote, norėdami perskaityti visą istoriją, turite pradėti skaityti nuo seniausio įrašo. Šiame straipsnyje tęsiu pasakojimą apie tai, ko turtingas ir vargšas tėčiai mokė apie baimę ir godumą.

Jis ramiai sėdėjo ir leido apgalvoti, ką pasakė ir tęsė toliau: “Dar noriu papasakoti apie kitą jausmą, vadinamą geismu arba godumu. Visiškai normalu norėti kažko geresnio, gražesnio, linksmesnio ar labiau jaudinančio. Todėl žmonės dirba dėl pinigų ir įvairių troškimų. Jie mano, kad už pinigus galima nusipirkti laimę. Tačiau pirkta laimė yra trumpalaikė, todėl jiems labai greitai prireikia daugiau pinigų didesnei laimei.

Taigi, žmonės vis dirba manydami, kad tai nuramins jų sielas, tačiau taip nenutinka. Iš tiesų net turtuoliai dirba ne dėl troškimų, o dėl baimės. Jie mano, kad pinigai gali panaikinti baimę. Didėjant turtui, baimė tik stiprėja. Pažįstu daug milijonierių, kurie siaubingai bijo netekti visų savo pinigų. Jie nerimauja, ką pasakytų draugai, jeigu jie staiga netektų visų pinigų. Dauguma jų tampa nervingi despotai, nors atrodo, kad jų gyvenime nieko netrūksta“.

Galų gale supratau. Jis norėjo, kad mes praplėstume savo akiratį ir išvystume tai, ko nemato jo darbuotojai, o taip pat ir mano tikrasis vargšas tėtis. “Aš noriu, kad jūs išvengtumėte spąstų, kuriuos paspendžia du jausmai – baimė ir geismas. Daugelis žmonių panaudoja šiuos jausmus prieš save. Tai yra nemokšiškumas.

Du gyvenimo varikliai: baimė ir godumas (I)

Kaip jau turbūt supratote, norėdami perskaityti visą istoriją, turite pradėti skaityti nuo seniausio įrašo. Šiame straipsnyje pradėsiu rašyti, ko tėčiai mokė apie baimę ir godumą.

Po trijų savaičių Turtingasis Tėtis, aš ir Maikas susitikome dar kartą, šį kartą – parke. Kartu vaikštinėjome ir turtuolis pateikė dar vieną pasiūlymą. “Mokėsiu jums 25 centus per valandą. Ar tai nebūtų geras atlygis, ar jūsų širdelės neplaka šiek tiek greičiau?“ Aš papurčiau galvą, leisdamas suprasti, kad ne, tačiau tai buvo netiesa.

“Tebūnie, mokėsiu dolerį per valandą“ – ištarė Turtingasis Tėtis. Mano širdis ėmė pašėlusiai daužytis. Jau mačiau naują dviratį, naujas beisbolo pirštines ir jaučiau draugų pripažinimą, tačiau kažkodėl neištariau nė žodžio. Žinoma, turtuolis mus su Maiku tik bandė. Jis puikiai žinojo, kad giliai širdyje trokštame priimti jo pasiūlymą.

Jis tęsė: “Gerai jau gerai. Tiesa ta, kad daugelį žmonių galima papirkti dėl žmogiškųjų emocijų, vadinamų baime ir godumu. Jie sunkiai dirba pirmiausia dėl baimės likti be pinigų, o gavę atlyginimą, pasiduoda godumui, įsigeidžia nuostabių dalykų, kuriuos galima nusipirkti už gautus pinigus. Taip užburtas ratas ir prasideda. Jie keliasi rytais, eina į darbą, apmoka sąskaitas ir t.t. Gyvenimas varomas dviejų emocijų – baimės ir godumo. Pasiūlykite tokiems žmonėms daugiau pinigų ir jie toliau gyvens užburtame rate tik turėdami didesnių išlaidų“

Turtingasis Tėtis prasitarė, jog svarbiausia yra būti sąžiningu pačiam sau, neleisti, kad godumas ir baimė užgožtų gležną protą. Dauguma žmonių reaguoja emociškai ir visiškai nemąsto savo galva.

PAMOKA NR. 1 – TURTINGIEJI NEDIRBA DĖL PINIGŲ, PINIGAI DIRBA JIEMS (II DALIS)

Pirmoji šio pasakojimo dalis yra čia. Šiame straipsnyje pateikta antroji dalis.

Susitikimas įvyko ir mūsų akys susitiko. Aš išpyškinau Maiko tėvui, kad šis nesilaiko susitarimo ir manęs nemoko, apkaltinau jį vaikų išnaudojimu ir ėmiau verkti. Tačiau Turtingasis Tėtis tik šypsojosi ir nuraminęs mane išsakė skirtumus tarp eilinių darbuotojų ir turtingų žmonių. Pagrindinis skirtumas ir tuo pačiu pirmoji pamoka buvo tokia:

Turtuolis Tėtis tęsė savo pamoką: “Džiaugiuosi, kad supykai dėl darbo, už kurį gavai tik dešimt centų per valandą. Daugelis žmonių supyksta, tačiau iš baimės laiku neapmokėti sąskaitų, būti atleistam, neprasimaitinti ir toliau dirba dėl pinigų. Aš tave išmokysiu dirbti ne dėl pinigų, o kad pinigai dirbtų tau. Tai ir yra esminis skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų“.

Po truputį ėmiau suprasti turtingojo tėčio pamoką. Jis tęsė: “Daugelis žmonių ketverius metus studijuoja universitete, paskui jų mokslai baigiasi. O aš žinau, jog mano finansinės studijos tęsis visą gyvenimą paprasčiausiai dėl to, kad kuo daugiau išmokstu, tuo geriau suprantu, jog dar labai mažai žinau. Daugelis žmonių gauna atlyginimą, suveda balansą savo čekių knygelėse – tuo viskas ir baigiasi. Galiausiai jie klausia, kodėl jiems vis kyla piniginių sunkumų“.

Galiausiai supratau, jog privalau mokytis iš Turtingojo Tėčio, kad netektų pasijusti kaip tuščiai vietai gaunant tokį nedidelį atlygį, kurį gaudavau už dulkių valymą nuo prekių. Tai buvo žema ir skaudu. Ta baimė ir vertė mane toliau bendrauti su Turtinguoju Tėčiu.

Roberto Kiyosakio istorija ir pamokos

Aš turėjau du tėčius: vienas buvo turtingas, kitas – vargšas. Pastarasis buvo labai išprusęs ir intelektualus, turėjo filosofijos mokslų daktaro laipsnį ir, greičiau nei per dvejus metus baigęs ketverių metų magistrantūros kursą, dar studijavo Stenfordo, Čikagos bei Šiaurės Vakarų universitetuose, gaudamas visą stipendiją. Pirmasis tėtis taip niekada ir nebaigė aštuonių klasių.

Abu vyrai sunkiai dirbo visą savo gyvenimą, tad jų karjeros buvo sėkmingos. Tačiau vienas nuolat susidurdavo su finansiniais sunkumais, o kitas tapo vienu turtingiausiu žmonių Havajuose. Kodėl du įtakingi ir patrauklūs žmonės pasiekė skirtingų rezultatų?

Todėl, kad abu jie buvo skirtingo požiūrio į pinigus. Kai vienas sakydavo „meilė pinigams yra visų blogybių šaknis“, kitas tvirtino, jog „pinigų trūkumas yra visų blogybių priežastis“. Vargšas tėtis nuolat kartodavo „man tai per brangu“, o turtingasis griežtai uždraudė vartoti tokius žodžius ir primygtinai reikalavo kelti klausimą „kaip galėčiau tai įsigyti?“

Vieno tėčio žodžiai buvo teiginys, kito – klausimas. Vienas konstatuodavo, kitas priversdavo mąstyti. Tėtis, kuris vėliau tapo labai turtingas, paaiškino, kad nuolat kartodamas „tai man per brangu“ leidi smegenims aptingti, o savęs klausdamas „kaip galėčiau tai įsigyti?“ verti smegenis dirbti.

Jis neskatino manęs įsigyti visko, ko noriu. Svarbiausia jam buvo treniruoti smegenis – galingiausią kompiuterį pasaulyje. Jis tikėjo, kad žodžiai „man per brangu“ buvo proto tinginystės ženklas.

Po truputį ėmiau suprasti turtingojo tėčio pamoką. Jis tęsė: „Daugelis žmonių ketverius metus studijuoja universitete, paskui jų mokslai baigiasi. O aš žinau, jog mano finansinės studijos tęsis visą gyvenimą paprasčiausiai dėl to, kad kuo daugiau išmokstu, tuo geriau suprantu, jog dar labai mažai žinau.“

Galiausiai supratau, jog privalau mokytis iš Turtingojo Tėčio, kad netektų pasijusti kaip tuščiai vietai gaunant tokį nedidelį atlygį, kurį gaudavau už dulkių valymą nuo prekių. Tai buvo žema ir skaudu. Ta baimė ir vertė mane toliau bendrauti su Turtinguoju Tėčiu.

Patarimai, kaip užsidirbti daug pinigų (2 dalis)

5. Jums reikia sumažinti pasyvus ir didinti aktyvus. Pasyvai reikalauja išlaidų ir neatneša jokio pelno: namas, jei jame gyvenate, o ne išnuomojate, automobilis (jei naudodamasis juo neužsidirbate pinigų) ir panašiai. Aktyvai neša pinigus. Tai – sėkmingas verslas, investicijos, išnuomojamas nekilnojamasis turtas ir panašiai. Jei jūs visai neturite aktyvų arba jų turite labai mažai – jūs nepraturtėsite.

6. Jūs turite būti pasirengęs išeiti iš samdomo darbo ir užsiimti savo verslu. Tik taip galėsite užsidirbti pakankamai pinigų būsimoms investicijoms. Tikrasis turtas sukuriamas per investicijas. Tačiau jūsų neturėtų sulaikyti startinio kapitalo nebuvimas. Juk mes gyvename informacijos amžiuje, kai sėkmingam verslui svarbiausia gera idėja.

7. Net jei turite visai nedaug pinigų, turėtumėte įsisavinti investavimo pagrindus. Nuolat domėkitės finansinėmis žiniomis, ištyrinėkite visus galimus pinigų investavimo būdus į investicijų fondus, akcijas, bankus, nekilnojamąjį turtą, brangiuosius metalus ir panašiai. Pradėkite po truputėlį investuoti, mokykitės gauti iš tų investicijų greitą pelną. Pavyzdžiui, pirkdami ir parduodami akcijas galite kaupti kapitalą. Po to atsiras galimybė tapti pakankamai stambiu investuotoju.

8. Jūs turite mylėti pinigus. Jūs turite nuolat galvoti ir kalbėti apie juos, ieškoti naujų būdų, kaip daugiau jų užsidirbti. Tai turėtų būti įdomus ir žaismingas užsiėmimas. Jei jūsų nelabai domina visa tai, kas susiję su finansais, vargu, ar jūs turėsite daugiau pinigų.

Vienoje iš savo knygų R. Kiosakis prisipažino, kad kažkada norėjo būti lakūnu. Vis dėlto verslo, nekilnojamojo turto sandoriai, investicijos ir dideli pinigai jam buvo labiau malonesni projektai nei lakūno profesija. Tie, kurių tikrasis pašaukimas – skraidyti, neatsisakys jo už jokius milijardus. Įvairiose veiklos sferose galima sutikti žmonių, pasirengusių užsiimti mėgstamu darbu nemokamai, tačiau, kas galėtų išdrįsti pavadinti juos nelaimingais, net jei jie nėra turtuoliai? Dirbti pagal pašaukimą – laimė. Tik kiekvienas ją supranta savaip. Turtingais tampa tie žmonės, kuriems pinigai yra jų gyvenimo prasmė ir tikslas.

Pirma dalis

Patarimai, kaip užsidirbti daug pinigų (1 dalis)

Žinomas amerikiečių verslininkas ir rašytojas Robertas Kiyosakis, parašęs knygą „Turtingas tėvas, vargšas tėvas“, pateikė idėjų, kad kiekvienas žmogus, turėdamas pakankamai noro, gali susikrauti didelius turtus. Be to, tam nereikia nei aukštojo išsilavinimo, nei sunkaus viso gyvenimo darbo.

„Reikia tik atrasti idėją, kuri ir sukraus jums pinigus. Paskui reikia priversti pinigus dirbti“, – teigė knygos autorius. Daugybė žmonių, įkvėptų R. Kiyosakio knygų, svajoja tapti turtingais. Tačiau kodėl praturtėti pavyksta tik nedaugeliui žmonių?

R. Kiyosakis siūlo tokius patarimus:

1. Jūs turite norėti praturtėti. Silpnas noras neprives jūsų prie sėkmės. Jūs turite visa širdimi nekęsti vargo, pinigų stygiaus ir gyventi idėja tapti finansiškai laisvu.

2. Jūs turite būti tvirtai įsitikinę, kad esate verti turtų ir būtinai jų pasieksite. Jei galvosite, kad, girdi, aš negaliu sau leisti brangių daiktų, ne mano nosiai praturtėti, reikia taupyti ir panašiai – niekada nepraturtėsite. Norėdamas tapti turtingu, turite mąstyti kaip turtingas žmogus.

3. Jums būtina atsikratyti baimės prarasti pinigus. Norint praturtėti, reikia nuolat investuoti pinigus, tik tada jie pradės nešti jums pelną. Tai – rizika, todėl neišvengiami ir nuostoliai. Daug žmonių negali praturtėti dėl to, kad pernelyg išgyvena praradę pinigus.

4. Jums teks sumažinti savo išlaidas ir atidėti brangių prekių pirkimą geresniems laikams. Turtingas žmogus pirmiausiai investuoja į verslą. Dauguma žmonių elgiasi priešingai: perka brangius daiktus, norėdami pasirodyti esą turtingi. Daugumai tai pavyksta, tačiau atrodyti turtingu dar nereiškia būti turtingu. Jei nusipirkote prabangią mašiną, butą, namą užmiestyje, tačiau visa tai įsigijote už kreditus arba paskutinius pinigus ir neturite laisvų lėšų, kurie dirbtų jums, tai jūs ne turtuolis, o vargšas.

Antra dalis