Kaip jau turbūt supratote, norėdami perskaityti visą istoriją, turite pradėti skaityti nuo seniausio įrašo. Šiame straipsnyje tęsiu pasakojimą apie tai, ko turtingas ir vargšas tėčiai mokė apie baimę ir godumą.
Jis ramiai sėdėjo ir leido apgalvoti, ką pasakė ir tęsė toliau: “Dar noriu papasakoti apie kitą jausmą, vadinamą geismu arba godumu. Visiškai normalu norėti kažko geresnio, gražesnio, linksmesnio ar labiau jaudinančio. Todėl žmonės dirba dėl pinigų ir įvairių troškimų. Jie mano, kad už pinigus galima nusipirkti laimę. Tačiau pirkta laimė yra trumpalaikė, todėl jiems labai greitai prireikia daugiau pinigų didesnei laimei.
Taigi, žmonės vis dirba manydami, kad tai nuramins jų sielas, tačiau taip nenutinka. Iš tiesų net turtuoliai dirba ne dėl troškimų, o dėl baimės. Jie mano, kad pinigai gali panaikinti baimę. Didėjant turtui, baimė tik stiprėja. Pažįstu daug milijonierių, kurie siaubingai bijo netekti visų savo pinigų. Jie nerimauja, ką pasakytų draugai, jeigu jie staiga netektų visų pinigų. Dauguma jų tampa nervingi despotai, nors atrodo, kad jų gyvenime nieko netrūksta“.
Galų gale supratau. Jis norėjo, kad mes praplėstume savo akiratį ir išvystume tai, ko nemato jo darbuotojai, o taip pat ir mano tikrasis vargšas tėtis. “Aš noriu, kad jūs išvengtumėte spąstų, kuriuos paspendžia du jausmai – baimė ir geismas. Daugelis žmonių panaudoja šiuos jausmus prieš save. Tai yra nemokšiškumas.